peldėti

1 peldė́ti, példa, -ė́jo (arch.) tr., intr. 1. OsG87 taupyti, tausoti: Lobis griekenyko yra peldamas geriemus BBPat13,22. Neščėdydami nei peldėdami WP87. 2. gailėti, šykštėti: Neturėdamas kito, nepeldė́jo vienagimio sūnaus DP241. Példame jiemus trupučio duonos DP264. [Tu] jam kąsnio duonos ir rūbo peldi DP242. Peldu kalbėti R, MŽ, K. 3. atsisakyti, vengti: Ant to jūs, gimdytojai, ... nuog jūsų pačių pusės nė žėdnos viernos procės neturit peldėti Mž115–116. Mirti nepeldėjai KN175. Kaniūkštėj prieg užgimimui savo gulėt nepeldėjo ir nevengėjo SE18.